Apie aidą, kunigą ir karbiuratorių

5Sau - by admin - 0 - In humoras


Girtas Petras šliaužia ryte namo, sutinka berniuką:
– Šita, berniukas, gal žinai kur dėdė Petras gyvena?
– Tai juk jūs dėdė Petras…
– Žinau, kad esu Petras, tik nežinau kur gyvenu…
 
***
 
Kalnuose stovi lietuvis, anglas ir kinietis. Staiga lietuvis šūkteli:
– Aš tave myliu!!!
Aidas atkartoja:
– Aš tave myliu!!! Myliu… Myliu…
Tada anglas:
– I love you!!!
Aidas atkartoja:
– I love you!!! You… You…
Tada kinietis:
– Jfetvjugu ohcdwxguk!!!
Aidas:
– Ką, bl*t… Bl*t… Bl*t!!!
 
***
 
Mama siunčia laišką sūnui į kalėjimą:
– Kai tave pasodino, man labai blogai, nei ūkis apdirbtas, nei bulvės sėtos, nei daržas artas.
Sūnus iš kalėjimo atrašo mamai:
– Tu nesiknisk po tą daržą, po to ir tave pasodins, ir man dar pridės.
Mama sūnui į kalėjimą:
– Kai atsiuntei tą laišką, kartu atvažiavo ir policija, išrausė visą daržą, nieko nerado. Išvažiavo pikti kaip velniai.
Sūnus mamai iš kalėjimo:
– Kuo galėjau, tuo padėjau. Bulves sodinkit patys.
 
***
 
Žmona bando išmokyti šunį tarnauti. Vyras po kelių nesėmingų bandymų jai sako:
– Brangioji, taip tau nieko neišeis…
– Nieko, – atsako žmona, – iš pradžių man ir su tavim nekaip sekėsi.
 
***
 
Išvažiavo kartą kunigėlis į Kanadą atostogauti. Draugai jo laukė po savaitės tegrįštant, o jis jau po dviejų dienų grįžo. Draugai ir klausia jo:
– Na, klebonėli, kodėl taip greit grįžai?
– Na suprantat, nuskridau aš į tą Kanadą ir papuoliau tiesiai į kažkokią šventę, o ten Kanados vėliava iškelta. Aš į ją pasižiūrėjau ir nusprendžiau daugiau nebebūt tokioje gėdingoje šalyje.
– O kodėl gėdingoje? – klausia draugai.
– O jūs pamąstykit. Kas turėjo būti tokio gėdingo nupiešta ant Kanados vėliavos, kad tai reikėjo pridengti klevo lapu?
 
***
 
Žurnalistas ima interviu iš Afganistane tarnaujančio snaiperio:
– Ką jaučiate, kai taikyklyje pamatote priešą ir paspaudžiate gaiduką?
Karys pagalvoja, mąsliu žvilgsniu pasižiūri ir atsako:
– Atatranką.
 
***
 
Naujas divizijos vadas, tikrindamas vandens atsargas dalinyje, domisi, kaip valomas vanduo.
– Pirmiausia mes jį viriname. 
– Gerai, – pagyrė generolas.
– Paskui filtruojame.
– Puiku, – dar kartą pagyrė generolas.
– O po to dėl šventos ramybės geriame tik alų.
 
***
 
– Ką veiki?
– Vaikštinėju.
– Bet juk jau tamsu!
– Aš nebijau.
– Tai ką, labai jau drąsi?
– Ne. Labai baisi…
 
***
 
Ateina berniukas į svečius ir jį pasitinka didelis dobermanas:
– O ar jis nesikandžioja? – klausia jis šeimininko.
– Mums patiems įdomu. Jis pas mus tik pirma diena.
 
***
 
Du medžiotojai kalbasi:
– Žinai, o aš dabar lapes su jūrų kiaulyte medžioju.
– O čia kaip?
– Na, supranti, surandi lapės urvą, duodi kiaulytei butelį šnapso ir paleidi į vidų. O po 15 minučių jie išeina parūkyti…
 
***
 
– Tuk tuk.
– Kas ten?
– Mirtis!
– Na ir kas?
– Na ir viskas!
 
***
 
Sėdi prie upės beždžionė su virvute ir mėto ją į upę… Įmeta – ištraukia, įmeta – ištraukia… Pro šalį plaukia krokodilas, žiūri, ką čia ji daro – nieko nesupranta… Taip paplaukiojęs porą kartų pro šalį klausia beždžionės:
– Klausyk, beždžione, ką tu čia darai?
– Duok 5 litus, pasakysiu.
Krokodilas galvoja – negi gaila to pitako, duoda beždžionei, o ta ir sako:
– Va, matai, turiu siūlo gabalą… Įmetu į upę – ištraukiu, įmetu – ištraukiu…
– Nu, beždžione, man atrodo tu čia kažkokį šūdą stumi…
– Šūdą ne šūdą, bet per dieną 60 litų pasiimu!
 
***
 
Vakaras, kavinėj sėdi būrelis draugų, gurkšnoja konjaką. Vienas jų išgėrė, nusipurtė:
– Fu, blakėm smirda…
Rytas. Tas pats vyrukas guli lovoj. Pramerkia akis, galva plyšta, burnoj kaip arklių kaimenės stovėta… Žiūri – per sieną blakė ropoja. Pagavo ją, pauostė:
– O, kaip konjaku kvepia…
 
***
 
– Jonuk, juk tu kairiarankis…
– Na ir kas. Kiekvienas turi kokį nors trūkumą.
– O kuria ranka tu maišai arbatą?
– Žinoma, kad dešine.
– Matai… O paprastai žmonės arbatą maišo šaukšteliu.
 
***
 
Ateina Petriukas prie mokyklos ir žiūri: valytojas dulkes šluoja.
– Kas atsitiko? – klausia Petriukas.
– Mokykla sudegė.
Ateina po pusvalandžio ir vėl klausia:
– Kas atsitiko?
– Gi sakiau, mokykla sudegė.
Ateina po valandos:
– Kas atsitiko?
– Nu dėl Dievo meilės, jau sakiau: mokykla sudegė!
– Klausyčiau ir klausyčiau…
 
***
 
Mergina skambina vyrui:
– Brangusis, į mano mašinos karbiuratorių vandens pribėgo.
– Oho, tu dar ir tokį žinai… Kur jis yra, ar bent žinai?
– Na, dabar tai ežere…
 
***
 
Vyras krapštosi prie skalbimo mašinos. Dešimt minučių, dvidešimt… Neiškentęs šaukia žmonai:
– Brangioji, klausyk, o kokį čia skalbimo rėžimą reikia nustatyti skalbiant marškinėlius?
– O tu pasižiūrėk, kas ant jų parašyta.
– „Manchester United“. Ir ką?
 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.