Apie juokingą pavardę, mažus ir didelius vaikus, fingalus už gerą darbą

8Sau - by admin - 0 - In humoras


Maži vaikai neleis jums miegoti, dideli – gyventi.

***

Žiema, Naujųjų metų išvakarės. Tarpuvartėje, apsigaubęs lietpalčiu, stovi ekshibicionistas. Keliu eina moteris, kuri tempia po keturis krepšius kiekvienoje rankoje. Sunku. Staiga priešais ją iššoka ekshibicionistas, atlapoja lietpaltį. Moteris žiūri į jį liūdnu žvilgsniu, paskui atsidūsta:
– O, velnias, pamiršau nupirkti kiaušinių!

***

Eina Petriukas su fingalais abiejose akyse ir sutinka draugą. Tas jo klausia:
– Kas tau nutiko?
– Ai, norėjau gerą darbą padaryti…
– Kaip?!
– Nu važiuoju autobusu, žiūriu moteriškei į užpakalį sijonas sulindęs. Nu aš paėmiau ir ištraukiau. Tai va ir gavau į akį.
– Nu, o tai antras iš kur?
– Kai supratau, kad jai tai nepatiko, tai sukišau atgal…

***

Grįžta muitininkas iš darbo anksčiau, žiūri, žmona pasipuošus, ant stalo šampanas, gėlės.
– Aha! Tai meilužį turi?
Atidaro spintą – nieko nėra. Patikrina už užuolaidų – nieko nėra. Pasilenkia po lova, o iš ten ranka su 200 eurų kupiūra išlenda:
– Čia irgi nieko nėra.

***

Firmos bosas įlipa į automobilį ir susipažįsta su nauju vairuotoju:
– Kokia jūsų pavardė?
– Mano vardas Petras.
– Aš klausiu, kokia pavardė? Esu įpratęs pavaldinius vadinti pavardėmis.
– Aš manau, bose, kad jums bus nepatogu vadinti mane pavarde.
– Manęs visiškai nedomina, ką tu manai!
– Gerai. Mano pavardė yra Meilutis.
– Važiuojam, Petrai.

***

Vyrukas atsibunda, atsikelia, nueina į vonią, pasižiūri į veidrodį: kojos kreivos, pilvas pūpso, galva nuplikusi, veidas spuoguotas, paakiai pamėlę… Ilgai į save žiūri, grįžta į miegamąjį, pasižiūri į lovoje gulinčia gražuolę ir sumurma:
– Bet kaipgi reikia mylėti pinigus…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.