Apie prosenelį, teisėją, Sargį ir Margį

19Rgs - by admin - 0 - In humoras


– Kokia populiariausia mūsų diduomenės pramoga?
– Komercinio banko bankroto pristatymas.

***

– Ar tik tau neteko pažinoti mano prosenelio?
– Ne, kodėl turėčiau jį pažinoti?
– Judu pasakojate tuos pačius anekdotus.

***

Teisėjas:
– Už ką prilupote kaimyną?
– Einu sau gatve prieš naujuosius, žiūriu – kaimynas prie eglės stovi. Klausiu: „Parduodi?“ Jis man; „Taip“. „Už kiek?“ – klausiu. O jis: „Duok šimtinę, pakaks.“ Ką darysi – atidaviau pinigus, prieinu prie eglės, trukt trukt – o ji, pasirodo, auga!

***

Susitinka Sargis ir Margis. Margis toks nelaimingas, lyg sumuštas. Sargis ir klausia:
– Kas atsitiko, nuskriaustas atrodai?
– Na, vakar visą naktį laksčiau gatvėmis, gatvių žibintus žymėjau…
– Ir?
– Vienas žibintas turėjo prastą elektros izoliaciją…

***

Kamera. Vienas kalinys susimąstęs vaikštinėja iš kampo į kampą, antras drybso ir traukia dūmą. Pirmas lėtai ištaria:
– Žinai, tiek metų nugyvenau ir lig šiol negaliu suprasti, kas per daiktas ta reliatyvumo teorija.
– Seni, viskas čia elementaru. Ką mes dabar darom? Tu vaikštai, aš guliu. Bet iš esmės tai mes sėdim!

***

Sūnelis klausia mamos:
– Mama, ar angelai skraido?
– Taip, Joneli, skraido.
– Tai kodėl tėvelis mūsų tarnaitę angelu vadina?
– Tuomet ir ji rytoj išskris.

***

Mokytoja guodžiasi savo bendradarbei:
– Žinai, dirbti pasidarė visiškai neįmanoma. Mokytojai bijo direktorės. Direktorė bijo inspektoriaus. Inspektorius bijo ministro. Ministras bijo tėvų. Tėvai bijo vaikų. Ir tik vaikai nebijo nieko.

***

Filosofijos paskaita. Dėstytojas pasakoja:
– Aš negaliu užtikrintai pasakyti, kad yra kažkas, ko nesu matęs. O jei nesu matęs, vadinasi, to galbūt nėra…
Staiga jį pertraukia studentas;
– Sakykite, o savo smegenis jūs matėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *